2020-05-31, sekmadienis, 00:25.     Šiandien Jurbarke saulė teka 04:56, leidžiasi 21:54, dienos ilgumas 16:57.

Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos. Pesticidai

2020-05-06, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos. Pesticidai

Cheminės medžiagos yra neatskiriama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Jų žalingą poveikį
suvokiame daugiausia tik pajutę negrįžtamus sveikatos, gyvenamosios, poilsio aplinkos
pakitimus. Apsauga nuo cheminių medžiagų poveikio sveikatai ir aplinkai tampa aktualesnė
dėl labai plataus cheminių darinių vartojimo.

 

Europos Sąjunga (toliau – ES) rengia specialiuosius įstatymus (Reglamentus) dėl ypač pavojingų cheminių medžiagų grupių (biocidų, pesticidų, vaistų, kosmetikos gaminių, endokrininę sistemą ardančių cheminių
medžiagų (ESAM) saugaus naudojimo. ESAM turi žalingą poveikį organizmų endokrininei
sistemai, t. y. negrįžtamai išbalansuoja, slopina, iškraipo hormonų apykaitą. Hormonai
reguliuoja tinkamą organizmo raidą, veikia ląstelės dalijimąsi, organizmo augimą, imuniteto
stiprumą, individo elgesį ir daugelį kitų procesų. ESAM sutrikdo natūralius hormonų
apykaitos procesus, sukelia negrįžtamus organizmo pakitimus, kurie yra sunkiai aptinkami ir
iš dalies arba visiškai nepagydomi.

 

Kokios medžiagos priskiriamos ESAM? Tai medžiagos, kurios keičia endokrininės
sistemos funkciją ir inicijuoja neigiamus sveikatos procesus sveikam organizmui arba jo
palikuonims ar populiacijoms.

 

Kaip ESAM ardo organizmo endokrininę sistemą?

 

ESAM tiesiogiai veikia endokrininę sistemą, sukeldamos organizmo sistemų sutrikimus.
ESAM gali imituoti biologinį hormono aktyvumą prisijungdamos prie ląstelių receptorių ir
sukeldamos pernelyg didelio masto atsaką (agonistinis poveikis) arba gali blokuoti natūralaus
hormono prisijungimą (antagonistinis poveikis). ESAM gali prisijungti prie kraujyje esančių
baltymų, trikdyti natūralių hormonų sintezę.

 

Ką mes žinome apie ESAM?

 

Aplinkos stebėjimai rodo, kad dėl cheminių medžiagų poveikio pažeidžiama laukinių gyvūnų
endokrininė sistema ir ima keistis jų rūšys. Reiškinys pastebėtas įvairiose pasaulio šalyse ir
apima moliuskus, vėžiagyvius, žuvis, roplius, paukščius ir žinduolius. Tyrimų ir stebėjimų
dėl ESAM poveikio žmogui nedaug; aprašyti atvejai, kai dėl tyčinio ar atsitiktinio tam tikrų
cheminių medžiagų poveikio žmogaus endokrininė sistema buvo pažeista. Pažeidimai turėjo
labai skausmingą žmogui raišką. Ryškiausias ESAM poveikio žmogaus organizmui pavyzdys
yra 1950–1960 metais penkiems milijonams nėščių moterų skirtas dietilstilbestrolis (DES) –
sintetinis estrogenas, kad būtų išvengta savaiminių abortų. Savaiminių abortų sumažėjo,
tačiau kai kurie gimę vaikai turėjo vystymosi anomalijų, pvz., subrendusioms mergaitėms
išsivystė neįprasta makšties vėžio forma. Todėl aštuntajame dešimtmetyje DES buvo
uždraustas.

 

Šiandien identifikuotos kelios potencialių ESAM grupės:

 

Natūralūs bet kurio gyvūno išskirti į aplinką hormonai. Jie per tarpines grandis gali paveikti
kitus gyvūnus (pvz., žmogaus apykaitos atliekos, patekusios į nuotekų vandenis, gali paveikti
žuvis upėje).


Natūralios cheminės medžiagos, įskaitant toksinus, kuriuos gamina augalai (fitoestrogenai)
ir tam tikri grybai.

 

Sintetiniu būdu gaminami aktyvūs hormoniniai vaistai (pvz., kontraceptinės tabletės, vėžiui
gydyti taikomi hormoniniai preparatai), kurie aptinkami nuotekų vandenyse ir galimai turi
poveikį vandens gyviams.

 

Žmogaus sukurtos cheminės medžiagos ir šalutiniai jų gamybos produktai, patekę į aplinką.
Moksliniai tyrimai parodė, kad tikslinės paskirties žmogaus sukurtos cheminės medžiagos
gali sukelti endokrininius pokyčius skirtingiems organizmams. Šioms medžiagoms priklauso
pesticidai, plastikas, polichlorinti bifenilai, dioksinai, kt. Atkreiptinas dėmesys, kad
pagamintų cheminių medžiagų endokrininės sistemos ardymo aktyvumas yra silpnesnis nei
paties organizmo natūraliai gaminamų hormonų: Lietuvos ir Europos vandens aplinkoje
žemomis koncentracijomis aptinkami nonilfenoliai, kurių endokrininę sistemą ardantis
poveikis siekia tik apie dešimtą tūkstantąją dalį natūralaus hormono estrogeno poveikio. Bet
šios medžiagos kaupiasi vandens organizmuose, patenka į žmogaus organizmą, kaupiasi jame
ir smarkiai didina hormonų apykaitos sutrikimų ir susirgimų tikimybę.

 

Pažymėtina, kad iš iki šios dienos identifikuotų ESAM grupių didžiausią grupę sudaro
žmonių veiklos produktai, iš kurių pagrindinę dalį sudaro pesticidai. Apie juos, atrodo, mes
viską žinome, tačiau prasidėjus sėjos ir sodinimo sezonui turime neužmiršti, kad:

 

pesticidų chloruotų angliavandenilių klasės dichlordifeniltrichloretanas (DDT) ir jo
analogai lengvai ir ilgam kaupiasi žmogaus organizme ir blokuodami nervinių kamienų natrio
kanalėlius sukelia galūnių ir raumenų drebėjimą, kuris neužkirtus galimybės pesticidui
patekti į organizmą virsta traukuliais. Lėtinio apsinuodijimo atveju skatinama piktybinių
auglių, krūties, smegenų, sėklidžių vėžio rizika. Specifinių medicinos pagalbos priemonių
nėra. Gydymas simptominis. Šių medžiagų skilimo pusperiodis yra labai ilgas, dėl to
vartojimas yra apribotas tiek Europoje, tiek JAV.

 

– Kita ypač kenksmingų pesticidų klasė yra acetilcholinesterazės inhibitoriai (karbamatai,
organofosfatai), kurie turi trumpą gyvavimo pusperiodį, yra efektyvūs, naudojami labai
plačiai. Apsinuodijimo klinikai būdingas centrinės nervų sistemos sudirginimas iš pradžių,
vėliau – slopinimas su būdingu raumenų silpnumu ir paralyžiumi. Mirties priežastis
dažniausiai – nutrūkęs kvėpavimas. Apsinuodijus šios klasės pesticidais taikomi antidotai ir
mechaninė plaučių ventiliacija. Prieš pirkdami acetilcholinesterazės inhibitorių klasės
pesticidus pagalvokite, ar sugebėsite suteikti pirmąją pagalbą taikydami antidotus ir
mechaninę plaučių ventiliaciją. Kvėpavimo sistemos sauga yra ypač aktuali COVID-19
pandemijos metu.

 

Botaniniai pesticidai (insekticidai): nikotinas – veikia nikotininius cholinoreceptorius,
sutrikdo nervinio signalo perdavimą, sukelia paralyžių ir centrinės nervų sistemos slopinimą;
gydymas tik simptominis ir palaikomasis; rotenonas (augalinis alkaloidas) – skatina
virškinimo trakto nepakankamumą, konjunktyvitą ir dermatitą; gydymas simptominis;
pyretrumas – dažniausia sukelia kontaktinį dermatitą; patekus jo į burną ir gleivines gali
vystytis centrinės nervų sistemos sudirginimas, traukuliai ir periferinių nervų pažeidimai;
gydymas simptominis, esant reikalui taikomas gydymas nuo traukulių. Prieš pirkdami ir
naudodami insekticidus pagalvokite, ar sugebėsite suteikti pirmąją pagalbą prasidėjus
centrinės nervų sistemos slopinimui, virškinimo sutrikimui, konjunktyvitui ir dermatitui,
nes visais minimais atvejais gydymas yra tik simptominis.

 

Jeigu vis dėlto planuojate naudoti pesticidus, tai griežtai laikykitės sveikatos ir aplinkos
saugos prevencinių priemonių:

 

1. Pagal galimybes pasirinkite mažiausią įtaką sveikatai ir aplinkai turintį pesticidą.
Informacija pateikta preparato (mišinio) saugos duomenų lape ir privalo būti parašyta
valstybine kalba.

 

2. Įdėmiai perskaitykite preparato naudojimo instrukciją. Pasirūpinkite turėti darbo vietoje
visas priemones, kurios galėtų pagelbėti nelaimingo atsitikimo atveju (atsiradus
apsinuodijimo požymiams).

 

3. Būtinai naudokite saugaus darbo priemones pagal instrukcijos reikalavimus (pirštines,
akinius, kt.).

 

4. Naudokite preparatą instrukcijoje nurodytomis sąlygomis.

 

5. Patikrinkite ruošiamo naudoti preparato galiojimo datą. Negalima naudoti preparatų, kurių
galiojimo terminas pasibaigęs.

 

6. Dirbdami su preparatu nevalgykite, negerkite, nerūkykite.

 

7. Baigę darbą nuimkite apsaugos priemones instrukcijoje nurodyta tvarka.

 

8. Darbo metu šalia savęs turėkite mobilųjį telefoną (kad galėtumėte iškviesti pagalbą).

 

                                                     Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos vyriausioji
                                                                                       specialistė dr. Viktorija Karlienė

Contact form

Šios dienos vardadieniai

manoJurbarkas.lt

Redakcija:

mob. (8 616) 35 444
e.p. info@manojurbarkas.lt


Jurbarkas


mob. (8 616) 14 144